Harmonija ir Sveikata

I. HARMONIJA IR SVEIKATA.
Stipri siela- sveikas kūnas

Omaras Mikaelis Aivanovas teigia, kad :
“Žmogus – aukščiausias evoliucijos kūrinys. Nuo tos dienos , kai žmonės panoro nutraukti ryšį su dieviškąja harmonija , visos nelaimės įsišėlo prieš juos . Kuo stipriau pasaulyje įsivyrauja anarchijos dvasia , tuo dažniau sergama vėžiu , kiekviena organinė negalia yra kilusi iš paties individo bejėgiškumo ar ydos , ir būtent žmonės sukelia daugumą ligų . Augant nervingumui ima vystytis liga…” Didėjant vidinei betvarkei susergama. Liga rodo anarchiją. Nesąmoningi visi ginčų mėgėjai konfliktuojantys – tampa ligos sėjėjais . Ir atvirkščiai , kai visi dvasiniai judėjimai , siekiantys , kad viešpatautų taika , ramybė , brolybė , kad žmogus išmoktų suprasti vienas kitą , mylėti aplinkinius . Norint pasiekti vidinę darną , pirmiau reikia ją įsimylėti pačiam . Turi būti sąžiningas pats su savimi .
.” Gamtos ir būties reiškiniai atveria ir parodo begalinę tvarką ir harmoniją , kad paliudytų , kaip visa tvarkinga , darnu ir estetiška . Gyvūnai , augalai buvoja darniai su gamta , išskyrus žmones. Galvokim apie tvarką , įdiegtą Dievo nuo pasaulio sutvėrimo pradžios” .{ Omaras Mikaelis Aivanovas, 1999}.
Jei žmogus nori palikti šioje žemėje pėdsaką, tai svarbu būti geram , šviesiam , sugebančiam dalyvauti visuotinės brolybės formavime , kurių sprendimai nulems kosminę pusiausvyrą. Tikrai dvasingas žmogus tarnauja dieviškai idėjai , ir būtent idealizmas jį palaiko ir jam atlygina . “Įsileiskime dieviškąją mintį į savo protą, dirbkime vardan jos , tai sutaurins egzistenciją ir net prailgins gyvenimą “ … (Omaras Mikaelis Aivanovas, 1999)
Nuo tos akimirkos, kai neapykanta, pyktis , piktdžiuga , pavydas , agresija ima skverbtis į žmogų , kartu įsitvirtina ir liga . Liga yra vidaus sumaištis . Tai dangiškasis “prižiūrėtojas ” ima siųsti signalus- žmogau tavo karmos ąsotis greit persipildys . Tuo tarpu viešpataujant darnai , sumaištis negali įsiskverbti , sielos santarvė jai sukliudo.
Kiek dalykų yra daroma vidujai nesusiderinus , todėl patiriamos nesėkmės . Sugriauti harmoniją nesunku – tari užgaulų žodį , meti piktą žvilgsnį , sudaužai kokį daiktą , ir pasiekta . Norint atstatyti darną reikia ištiso mokslo ir milžiniškų pastangų. Niekuomet nereikia nieko pradėti vidujai nesusiderinus. Darna – pats geriausias ginklas ligom ir nesėkmėm nugalėti . Svarbu sutarti su keliais asmenimis sutuoktiniu vaikais , tėvais , kaimynais ir su visa apimančia esatimi . Vidujai susiharmonizavus nebūtina apie tai kalbėti – savaime užplūs naujos jėgos , tiesiog atgimstama iš naujo . Man duotas uždavinys ne pačiam tapti laimingam , o paversti šios laimės dalininkais visus žmones.
Gamtos ir būties reiškiniai irgi atsiveria ,kad parodytų kaip viskas tvarkinga ,darnu , estetiška , o žmonės sielose kultivuoja sumaištį ir kakafoniją…Niekuomet jie nenori paklusti visatos dėsniams . Galime tik pasiguosti tokia mintimi : jei visiškai atsiduotume Dangiškojo Tėvo priesakams, turėsime atsisakyti pasaulietinio gyvenimo ir tapti kulto tarnais- vienuoliais ir vienuolėmis. Bet juk visas pasaulis negali tapti vienuolynu… Žmonės turi gyventi, nepatirti ligų, skausmo, turi mylėti ir tęsti giminę, statyti namus.
Bet tuo pačiu ir turi siekti harmonijos . O iki tokios būsenos kartais būna ilgas ir skausmingas kelias…
A.Čechovas – didysis žmogaus sielos žinovas yra pasakęs vieną sparnuotą frazę “Sveikame kūne- sveika siela”.A.Čechovas buivo ne tik dramaturgas rašytojas moralistas bet ir gydytojas o visi medikai akivaizdžiai regi jog tol kol žmogus sveikas jis džiaugiasi gyvenimu o kai suserga jį apninka liūdesys, depresijos, suserga ir jo siela.
Todėl siekiant panaikinti kūno negalias pirma reikia tvarkyti ne fizinius o dvasinius negalavimus.Jei mano siela sveika tai yra jei aš suvoksiu jausiu harmoniją grožio teisingumo tuomet natūraliai rūpinsiuos kad ir mano kūnas nebūtų nuskriaustas būtų teisingai prižiūrimas gražus harmoningas.Be abejo būtų galima paprieštarauti ir sakyti jog yra daug žmonių kurie ir rūpinasi savo kūnu ir šiaip geri žmonės kurie vis serga ir serga. Kodėl ? Į šį klausimą galima atsakyti paprastai : kūno negalavimus lengviau atpažinti negu sielos. “ Kūno negalavimų paslėpti neįmanoma o sielos negalavimai yra slepiami. Mums gan nesunku pripažinti kad dūstame kad skauda nugarą tačiau labai sunku pripažinti jog meluojame neturi sąžinės jog jei galėtume pasmaugtumėme artimą” (S.Kanišauskas Likimo anatomija). Ir vėl būtų galima prieštarauti jog tai patologiniai atvejai o reikia kalbėti apie normalius žmones.Tai štai Z.Froidas buvo pirmasis žmogus kuris išdrįso pasakyti jog “normalus žmogus” tai tik mitas tik graži idėja o iš tiesų visi žmonės savyje slepia “pragarus“ “gyvuliškus kompleksus”. Visa psichoanalizė visa analitinė psichologija pirmiausia remiantis sąmonės užblokuotų ir giliai glūdinčių pasąmonėje kompleksų atskelidimu. Nereikia manyti kad jei savyje ydų ir problemų neįžiūrime tai jų nėra. Jos yra tik mes arba su jomis taikstomės arba jų neorime pripažinti perkeldami į aplinkinius žmones.Kaip savo knygoje teisingai pastebėjo S.Kanišauskas –“ Ydų perkėlimas – tai kitų žmonių kaltinimas tuo ką labiausiai slepiame nuo savęs. Pavyzdžiui gobšus nesąžiningas žmogus aplink save matys tik gobšius ir nesąžiningus nenorės tikėti jog yra ir nesavanaudžių žmonių. Save patį jis laikys esant sąžiningą ir nesavanaudį.”
Žmogui visada psichologškai sunku save įvertinti. Objektyviai įvertinti savo trūkumus ar neigiamus bruožus. Tik visada norime atrodyti geresni padoresni nei kiti ir tariame jog iš tiesų taip ir yra. Mes užsidedame kaukes kurios prilimpa prie tikrojo veido. Būtent todėl labai sunku pastebėti ir atpažinti savo sielos negalias. O jei ir pastebime jas bemat stengiamės nepripažinti ir išstumti iš pasąmonės. “Tai kad kūnas ir jo ligos susijusios su psichika žinoma nuo neatmetamų laikų. Tai dar kartą patvirtino ir daktaras E.Lindvolas. Jo gydymo metodą galima būtų pavadinti kūno gydymu gydant sielą. Kai kuo šis metodas primena krikščionybės etikos taikymą gyvenime psichoterapiją paremta krikščioniška malda. Lindvolas savo pacientams liepdavo kartoti balsu kai kuriuos teiginius : “Aš tikiu Dievą” “atleidžiu” “myliu” “Aš gerbiu ir myliu save”. Pakartojus šias frazes reikėjo prisiminti gyvenimą pasakyti viską kas buvo skaudu negera žodžiu atlikti savotišką išpažintį.” (S.Kanišauskas. Likimo anatomija). Daktaro Lindvolo mintys ir gydymo metodai susišaukia ir su Svijašo rekomenduotom atleidimo meditacijom. Matyt tikrai žmogaus sielai yra svarbu atleisti ir mylėti.
Visa ši procedūra psichologams psichoterapeutams gerai žinoma. Gerai žinomas ir jos psichoterapinis poveikis. Išsikalbėjimas sielos atvėrimas o kartais ir ašaros dažnai duoda stebuklingus rezultatus. Žmogus tarsi atsikrato susikaupusio ir kamavusio balasto išgrynina savo sielą. O išvalydamas savo sielą gydo ir kūną. Taigi galėtumėme daryti išvadą kad fizinių negalavimų priežastys – ne tiek kūne tiek sieloje. Kadangi siela priskiriama ampyriniam pasauliui tai reikėtų pasidomėti kur sielos ligos priežastys? Kaip teigia A. Svijašas (Kaip išvalyti savo karmos ąsotį, 2000) sielos liga tai eterinio kūno iškraipymai yra per didelio neigiamų minčių formų kiekio emociniame kūne padarinys. Nepakeitus požiūrio į gyvenimą ir neišvalius emocinio kūno , neigiama minties forma niekur nepradingsta ir toliau darko eterinį kūną. Todėl eterinio kūno (sielos) iškraipymai ir fizinio kūno ligos anksčiau ar vėliau vis tiek atsiranda. Apibendrinus galima būtų perfrazuoti Čechovo mintį taip – Sveika ir stipri siela, sveikas ir kūnas.