Zen meditacija

Kas yra Zen?

Zenas reiškia savo tikrosios savasties suvokimą. „Kas aš esu?” Tai labai svarbus klausimas. Kas yra vienas tyras ir švarus dalykas? Jei surasi tą tyrą ir švarų dalyką, būsi laisvas nuo gyvenimo ir mirties. Kaipgi įmanoma tą laisvę pasiekti? Pirmiausia, būtina, kad tavoji kryptis taptų aiški. Jei tavo kryptis yra aiški, tuomet tavo gyvenimas yra aiškus. Kodėl praktikuoji Zeną? Kodėl valgai kiekvieną dieną? Privalai tai suprasti!

Zen Meistro Seung Shan istorija

Zen Meistras Seung Sahnas (Dae Soen Sa Nimas) yra pirmasis Korėjos Zen Meistras, mokęs Vakaruose. Po II Pasaulinio karo, nusivylęs politika ir akademinėmis studijomis kaip galimybe siekti tiesos, jis tapo vienuoliu dzenbudistu, iškeliavo į kalnus, ištvermingai perėjo 100 dienų atsiskyrimą, nušvito ir gavo Dharmos perdavą iš žymiausio to meto Zen Meistro Ko Bongo. Tada Seung Sahnui buvo 22 metai.
Po to, būdamas penkių Seulo šventyklų abatu, reorganizavo Korėjos budistų Cogje (Chogye) Ordiną. Vėliau devynerius metus praleido Japonijoje, steigdamas naujas šventyklas ir mokydamas Zen. 1972 metais Zen Meistras Seung Sahnas atvyko į JAV. Providense (Rodailendas) (Providance, Rhode Island) kurį laiką dirbo skalbykloje, skalbimo mašinų mechaniku. Tuo metu jis sutiko keletą Browno universiteto studentų, veliau tapusių jo mokiniais. Tai buvo Providenso Zen centro pradžia.
Zen Meistras Seung Sahnas yra eilės Zen knygų autorius. Jis skatina visų tikejimų žmones kartu atskleisti savo tikrąją prigimtį. Žinomos jo pastangos suartinti Zen praktiką su kontemplyvia krikščionių malda, ilgus metus vedant Zen meditacjas Kentukio Getsemanės abatijoje, trapistų vienuolyne ir kitoms krikščionių grupėms. Keliolikai mokinių, vadinamų Dharmos Meistrais jis yra suteikęs inką, leidimą mokyti, aštuoni yra gavę Dharmos perdavą ir tapę Zen Meistrais. Dae Soen Sa Nimas šį pasaulį paliko 2004 metais.

Kas yra meditacija (Ošo)?

Meditavimas yra paprasčiausias savo proto stebėjimas. nesigrumiant su mintimis,  nesistengiant jų kaip nors suvaldyti,  tik būnant nieko nesirenkančiu liudytoju. Kam nors šmėkštelėjus, tik pastebi, kas tai buvo, be išankstinio nusistatymo už ar prieš. Nepuoli jo apmąstyti, nepradedi siekti kad šitas dalykas daugiau nelįstų į galvą, kad šita mintis yra bjauri, o šita – puiki ir dorybinga. Nieko nevertini ir neteisi, nesiimi greitos kritikos, nes vos susikuri nuomonę, jau nebemedituoji, kadangi susitapatini. Nesvarbu pritari, ar nepritari, bet užmezgi santykį. Kai medituoji, tavęs nesaisto mąstymas. Visiškai nesaistomas, šaltakraujiškas, tykus, stebintis, kas vyksta. O tada nutinka stebuklas: Iš lėto pradedi pastebėti, kad kyla vis mažiau ir mažiau minčių. Kuo daugiau budrumo, tuo mažiau minčių, kuo mažiau budrumo, tuo daugiau minčių. Tarsi jų „eismas“ priklausytų nuo pastabumo. Jeigu nors akimirką viską tik tobulai stebėsi, visos mintys sustos.  Nedelsiant, žaibiškai. Ir kelias ištuštės, jame neliks jokio eismo. Šis mirksnis ir yra meditavimas. Iš lėto šių mirksnių vis daugėja. Tos tuščios akimirkos pasirodo vis dažniau ir pabūna vis ilgiau. Ir darosi vis lengviau be ypatingų pastangų pakliūti į tas tuščias akimirkas. Dabar jau, kada panorėjus, persikeli į tas tuščias akimirkas be jokių pastangų.  Jos gaivina, atšviežina ir leidžia suvokti, kas esi. Nekyla mintys ir nesiranda jokių idėjų apie save. Gali suprasti kas esi, be jokio išankstinio nusistatymo. Ir pažinti save – tai žinoti viską, kas verta žinojimo. O nesuprasti savęs – tai nesuprasti nieko. Žmogus gali žinoti viską, tačiau jei jis nepažįsta savęs, tai jis yra visiškas neišmanėlis, tarsi vaikščiojanti „Britų enciklopedija“.

Laisvė be savivokos tėra tuščia idėja. Visai be turinio. Niekas nebus laisvas, jei nesuvokia savęs, nes nesąmoningumas paims viršų. Nesąmoningumas gros tavo stygomis. Galėsi įsivaizduoti savo laisvę, tikėti jos tikrumu, bet išties jos neturėsi, būsi tik auka, natūralių, aklų jėgų auka.

Yra dvi žmonių kategorijos. Dauguma, sekanti tradicijomis, visuomene, valstybe.  Tradiciški, priimtų taisyklių besilaikantys, konformistai, einantys paskui minią: Jie nelaisvi. Ir mažuma maištingų dvasių, besilaikančių atokiai nuo minios, bohemiškai gyvenančių, menininkų, dailininkų, muzikantų ir poetų;  Jie mano, kad gyvena laisvai,  tačiau jie taip tik mano. Vien tik maištaujant prieš tradiciją neišsilaisvinsi. Tave tebevaldo prigimtiniai instinktai. Tave tebelaiko apėmę geismai, godulys, siekiai. Tu jiems ne šeimininkas, o vergas. Todėl sakau, kad laisvė pasiekiama tik per sąmoningumą. Kol nesąmoningumo nepaversi sąmoningumu, tol nebus tikros laisvės.

Bet tai pavyko tik labai nedaugeliui: Jėzui, Lao-tsu, Zaratustrai, Budai. Tik keli žmonės, kuriuos galime suskaičiuoti ant savo pirštų.  Jie iš tiesų buvo laisvi, nes jie gyveno sąmoningai.

Štai ko turi imtis kiekvienas siekiantysis: Darytis vis sąmoningesnis ir sąmoningesnis.  Tada savaime išsilaisvinsite. Laisvė tėra kvapas, sklindantis iš pražydusio sąmoningumo.

Vertimas į lietuvių kalbą © Kauno Kvan Um dzeno budistinė bendruomenė, 2008
Iš anglų k. vertė © Jonas Vitkūnas, 2008